Sunkvežimio dizainas

2.1 1 sprendimas, pagrįstas dinamine tikslo funkcija
2.1.1 Apribojimai
1) Maksimalus automobilio pakilimo laipsnis yra didesnis arba lygus 35%;
2) 1,7 Didesnis arba lygus i1 Didesnis arba lygus i2 Didesnis arba lygus i3 Didesnis arba lygus i3/i4 Didesnis arba lygus i8 Didesnis arba lygus i9 Didesnis arba lygus i9 Didesnis arba lygus iki 1.3
3) Maksimalus automobilio greitis didesnis nei 90km/h;
4) automobilis paleidžiamas vietoje ir nuolat perjungia pavaras (0~80 km/h), o įsibėgėjimo laikas ne didesnis kaip 76 sekundės;
5) Degalų sąnaudos 100 kilometrų esant pastoviam 40 km/h greičiui yra mažesnės nei 27L;
6) Automobilio degalų sąnaudos 100 kilometrų įvairiomis darbo sąlygomis yra ne didesnės kaip 37L.
2.1.2 Transporto priemonės eksploatacinių savybių modeliavimo skaičiavimo rezultatai
Galios efektyvumas gaunamas GT-DRIVE modeliuojant šio optimizuoto plano energijos perdavimo sistemos skaičiavimus. Transporto priemonės galios charakteristikos daugiausia vertinamos pagal kilimo charakteristikas, maksimalų greitį ir įsibėgėjimo charakteristikas. Didėjant kiekvienos pavaros greičio santykiui, atitinkamai didėja ir maksimalus automobilio greideriškumas. Nors pagrindinis redukcijos koeficientas padidintas, dėl greičio viršijimo pavaros automobilio greitis padidėja nuo 96,5 km/h iki 98,2 km/h. Po optimizavimo žymiai pagerėjo automobilio įsibėgėjimo galimybės, įskaitant nuolatinį pavarų perjungimą užvedus vietoje ( įsibėgėjimo laikas lenkiant tiesiogine pavara (3080 km/h) sumažėjo 2,46 s arba 3,2 %; lenkimo įsibėgėjimo laikas tiesiogine pavara (3080km/h) sumažėjo 9,19s, arba 13,7%.Todėl iš aukščiau pateikto simuliacinio skaičiavimo matyti, kad automobilio galia labai pagerėjo.
2.1.3 Analizė ir vertinimas
Palyginus automobilio ekonominius skaičiavimo rezultatus prieš ir po optimizavimo, nustatyta, kad dėl pagrindinio dėmesio galios derinimui po optimizavimo didėja pagrindinis redukcijos koeficientas, todėl degalų sąnaudos 100 kilometrų važiuojant pastoviu greičiu kiekviena pavara. didėja, bet pokyčio tempas nėra didelis ir nei Daugiau nei 5%; automobilio kelių darbo režimų degalų sąnaudos yra 36,66 l/100 km, ty 5,25% daugiau nei prieš optimizavimą. Optimizuojant didžiausią dėmesį skiriant galiai, tai nereiškia, kad optimizuojant atsižvelgiama tik į automobilio galią, o turi būti užtikrinta, kad automobilio degalų ekonomija nepablogėtų. Šis sprendimas kiek įmanoma padidina galią, tuo pačiu užtikrindamas tam tikrą originalios transporto priemonės degalų ekonomiją. Modeliavimo rezultatai rodo, kad optimizavimo efektas yra akivaizdus.